Dirbtinis intelektas (D.I.) – jau nebe ateities vizija, o dabarties realybė, keičianti darbo rinką ir universitetų auditorijas.
Pasaulio Ekonomikos Forumas prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus net 75 proc. įmonių integruos D.I. į savo veiklą.
Tai reiškia, kad šiandienos studentai rytoj turės dirbti ne „šalia“, o kartu su dirbtiniu intelektu.
Bet ar universitetai spės prisitaikyti? Ar D.I. taps tik įrankiu, padedančiu studentams greičiau atlikti užduotis, ar iš tiesų pakeis mokymosi kultūrą? Apie tai kalbamės su… pačiu D.I.
– Sveikas, D.I. Kaip pats matai savo vaidmenį universitetuose?
– Mano tikslas – ne pakeisti dėstytojus, o tapti pagalbininku. Studentams aš galiu padėti greitai rasti informaciją, paruošti santraukas, patikrinti tekstus, pasiūlyti pavyzdžių. Dėstytojai gali naudoti mane kaip interaktyvią priemonę diskusijoms, užduotims ar net vertinimui.
– Daugelis jaunuolių naudoja tave tik užduočių atlikimui. Ar tai problema?
– Jei naudojamasi tik „apėjimui“, prarandama tikroji vertė. Mano esmė – ne parašyti už žmogų, o padėti jam mąstyti greičiau, struktūruoti mintis ir mokytis efektyviau. Tie studentai, kurie mokosi dirbti su manimi, bus konkurencingesni darbo rinkoje.
– Kokie įgūdžiai bus patys svarbiausi ateities specialistui, dirbančiam su D.I.?
– Pirmiausia kritinis mąstymas – žmogus turi vertinti informaciją, kurią aš pateikiu. Antra – kūrybiškumas, nes būtent žmogus sugalvoja, kaip mane panaudoti netradiciškai. Trečia – gebėjimas dirbti komandose, kuriose dalyvaus tiek žmonės, tiek D.I.
– O ar tu pats galėtum dėstyti universitete?
– Galiu būti virtualus lektorius, kuris pateikia informaciją, atsako į klausimus, net simuliuoja diskusijas. Tačiau man trūksta žmogiško kontakto, patirties, gebėjimo įkvėpti auditoriją. Čia ir yra dėstytojų stiprybė – jie gali perteikti žinias kartu su gyvenimo patirtimi, kurios aš neturiu.
– Ar tai reiškia, kad studentai turės „dvigubą“ mokytoją – žmogų ir D.I.?
– Būtent. Tai, kas anksčiau atrodė kaip mokymasis iš knygų ir paskaitų, dabar tampa interaktyviu procesu. Studentas gali konsultuotis su dėstytoju, o manęs klausti detalių ar praktinių pavyzdžių. Tai leis mokytis greičiau ir giliau.
Studentų balsas
– Studentai dažnai sako: „Bijome, kad universitetai taps nereikalingi, jei mokytis galima su D.I.“ Kaip į tai reaguoji?
– Universitetas yra ne tik žinių šaltinis, bet ir bendruomenė, socialiniai ryšiai, kritinio mąstymo ugdymas. Be šios aplinkos studentas gautų tik informaciją, bet ne patirtį. Aš galiu papildyti, bet nepakeisti.
– O kas labiausiai keisis studentų kasdienybėje?
– Kasdienybės tempas. Studentai galės greičiau ruošti darbus, tikrinti šaltinius, analizuoti temas. Tačiau jie turės daugiau atsakomybės: mokėti atsirinkti, kas vertinga, o kas klaidinanti. D.I. yra greitintuvas, bet kryptį vis tiek parenka žmogus.
Apibendrinimas
D.I. universitetuose jau dabar tampa neatsiejama mokymosi proceso dalimi. Tačiau jis nėra konkurentas žmogui – veikiau partneris. Tie studentai, kurie gebės kurti simbiozę tarp savo žinių ir D.I. galimybių, turės pranašumą darbo rinkoje, kurioje technologijos taps kasdienybe.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Miesto naujienos D.I.“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
