Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė dalyvavo Vilniuje surengtame antrajame Lietuvos ir Ukrainos Vyriausybių posėdyje. Jame aptarta, kaip stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos, saugumo, atsparumo, energetikos srityse.
Šalys akcentavo būtinybę kartu su partneriais toliau didinti spaudimą Rusijai ir agresijoje bendrininkaujančiai Baltarusijai – stiprinti sankcijas, užkirsti kelią jų apėjimui, neleisti šalių agresorių atstovams grįžti į tarptautines sporto arenas ir koncertų scenas, siekti Rusijos ir bendrininkų atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus.
„Posėdyje dar kartą patvirtinome: Lietuvos parama Ukrainai išlieka tvirta ir nuosekli, o agresorei Rusijai ir ją remiančiai Baltarusijai būtina toliau didinti spaudimą. Daug dėmesio skiriame sporto sričiai – ji negali tapti platforma agresiją vykdančių režimų reputacijai gerinti ar karo nusikaltimams pridengti“, – sako ministrė R. Popovienė.
Parama Ukrainai švietimo, mokslo ir sporto srityse
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva nuosekliai teikia paramą Ukrainai ir švietimo, mokslo bei sporto srityse.
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose yra registruota beveik 12 tūkst. Ukrainos pabėgėlių. Lietuvoje veikia 8 mokyklos, kuriose vykdoma Ukrainos švietimo programa. Pagal šią programą iš viso Lietuvoje mokosi beveik 3,3 tūkst. mokinių, gimtąja kalba juos moko virš 200 ukrainiečių mokytojų. Ukrainiečiai, besimokantys profesinio mokymo įstaigose Lietuvoje, yra finansuojami tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti profesinio mokymo mokiniai.
Aukštojo mokslo srityje valstybės parama teikiama karo pradžioje – 2022 m. ir 2023 m. – į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusiems Ukrainos piliečiams. Nuo pat studijų pradžios šie asmenys gauna 300 Eur studijų stipendijas per mėnesį, taip pat jiems valstybės lėšomis kompensuojama 60 proc. studijų kainos, likusią kainos dalį dengia aukštoji mokykla. Nuo 2024 m. ukrainiečiai, vidurinį išsilavinimą įgiję pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programas, į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti drauge su Lietuvos piliečiais. Taip pat nuo 2022 m. ukrainiečiams yra skiriama 20 vietų kvota magistro studijų paramai gauti. Šia paramą sudaro studijų kainos apmokėjimas ir 600 Eur dydžio stipendija pragyvenimo išlaidoms.
Lietuvos mokslo taryba įgyvendina Lietuvos–Ukrainos mokslinių tyrimų bendradarbiavimo programą. Programa prasidėjo 2011 m., remiantis 2003 m. Lietuvos ir Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijų susitarimu. Pagal šią programą kiekviena šalis finansuoja savo tyrėjus, kurie vykdo bendrus mokslinių tyrimų projektus. Prasidėjus karui, finansavimas reikšmingai išaugo – iki 1,1–1,5 mln. Eur kvietimams, taip pat išplėstos veiklos apimtys ir padidintos lėšos vienam projektui (iki 100 tūkst. Eur), kartu pradėtos finansuoti strategiškai svarbios, abiem šalims aktualios temos.
Taip pat teikiama parama Ukrainos tyrėjams įdarbinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Lietuvos mokslo taryba nuo 2022 m. kasmet skiria finansavimą Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms Ukrainos tyrėjų darbo užmokesčiui kompensuoti.
Rusijos ir Baltarusijos sportininkų sugrįžimo į tarptautinį sportą prevencija
Siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose ir atsižvelgiant į sporto bendruomenės prašymus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pasiūliusi įstatymo dėl ribojamųjų priemonių, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą, pakeitimus.
Siūloma, kad būtų sustabdyta Rusijos ir Baltarusijos piliečių, atstovaujančių savo valstybėms, teisė dalyvauti tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose Lietuvoje bei būtų apribotas Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, dalyvaujančių kaip neutralūs sportininkai, dalyvavimas. Taip pat siūloma, kad būtų uždrausta Rusijos ir Baltarusijos sporto organizacijoms bei kitiems asmenims vykdyti veiklą ar dalyvauti sporto renginiuose Lietuvoje, jeigu jie rėmė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, dalyvavo veikloje, kuria buvo pažeidžiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, rėmė žmogaus teisių pažeidimus ar represijas Rusijoje arba Baltarusijoje arba atsisakė pasirašyti deklaraciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir remiančią Ukrainos suverenitetą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva kasmet teikia finansinę paramą Ukrainos aukšto meistriškumo sportui. Iš valstybės biudžeto kasmet skiriama 100 tūkst. Eur, kad įvairių sporto šakų Ukrainos nacionalinės rinktinės galėtų dalyvauti treniruočių stovyklose ir varžybose Lietuvoje.
Laimos Penek nuotr.
