Tre\u010diadienio vakar\u0105 \u201eMokslo saloje\u201c prad\u0117s Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto ir Fizini\u0173 ir technologijos moksl\u0173 centro mokslinink\u0117 \u2013 dr. Ma\u017eena Mackoit-Sinkevi\u010dien\u0117. <\/p>\n
Ji skaitys prane\u0161im\u0105 \u201eMoterys, pakeitusios moksl\u0105: pasaulio mokslinink\u0117s ir i\u0161rad\u0117jos\u201c. \u201eMokslo salos\u201c ambasador\u0117 ragina kartu aptarti moter\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f moksl\u0105 ir daugiau su\u017einoti apie svarbiausius j\u0173 atradimus.<\/p>\n
\n\u201eKvie\u010diu pa\u017einti, \u012fvertinti ir pasid\u017eiaugti tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio mokslininki\u0173 pasiekimais. Tikiu, kad mano prane\u0161ime pasakojamos istorijos \u012fkv\u0117ps jaun\u0105j\u0105 kart\u0105 smalsauti, dr\u0105siau pasitik\u0117ti savimi ir toliau aktyviai dom\u0117tis mokslu\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Mackoit-Sinkevi\u010dien\u0117.<\/p>\n<\/blockquote>\n<\/figure>\nAntroji prane\u0161im\u0173 dalyje pasirodys mokslo \u017eurnalist\u0117, komunikator\u0117 ir edukator\u0117 \u2013 Goda Raibyt\u0117-Aleksa. <\/p>\n
\u201eMokslo salos\u201c ambasador\u0117 kalb\u0117s Lietuvoje itin ma\u017eai tyrin\u0117ta tema \u2013 \u201eMoteris \u2013 mokslo objektas\u201c. Laim\u0117jusi EMBO Maria Leptin mokslo \u017eurnalistikos stipendij\u0105 2025 metais, prane\u0161\u0117ja gilinosi kaip moter\u0173 sveikata atsispindi mokslo sistemoje \u2013 nuo politikos iki laboratorij\u0173. Ji neslepia, kad tyrim\u0173 rezultatai \u0161okiruoja.<\/p>\n
\n\u201ePaai\u0161k\u0117jo, kad moter\u0173 sveikata vis dar laikoma ni\u0161ine, netgi tabu tema \u2013 niekas neskai\u010diuoja, kiek vie\u0161o finansavimo jai skiriama, daugelyje tyrim\u0173 lytis n\u0117ra analizuojama kaip biologinis veiksnys, o tokios sritys kaip menopauz\u0117, l\u0117tinis skausmas ar gimdymo traumos lieka u\u017e mokslo prioritet\u0173 rib\u0173. Tai n\u0117ra atsitiktinumas \u2013 tai sistemin\u0117 akloji zona, kuri rei\u0161kia v\u0117lyvas diagnozes, netinkam\u0105 gydym\u0105 ir reali\u0105 \u017eal\u0105 pacient\u0117ms. Kvie\u010diu ateiti \u012f rengin\u012f, kur kartu pasid\u017eiaugsime mokslininki\u0173 pasiekimais, bet ir pakalb\u0117sime apie temas, kurios svarbios, bet da\u017enai lieka pamir\u0161tos\u201c, \u2013 komentavo G. Raibyt\u0117-Aleksa.<\/p>\n<\/blockquote>\nPrane\u0161im\u0173 sekcij\u0105 vainikuos neurobiolog\u0117, Vilniaus Universiteto Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro neuromokslinink\u0117 ir d\u0117stytoja dr. Ramun\u0117 Grik\u0161ien\u0117. <\/p>\n
Jos tema \u2013 \u201eMoters smegen\u0173 ir hormon\u0173 s\u0105veika: biologija, kuri formuoja m\u016bs\u0173 unikalum\u0105\u201c. <\/p>\n
Mokslinink\u0117 kvies i\u0161 ar\u010diau susipa\u017einti su moter\u0173 ir mergai\u010di\u0173 fiziologiniais ypatumais.<\/p>\n
\n\u201eSmegen\u0173 ir hormon\u0173 s\u0105veika ne tik daro mus \u0161iek tiek \u201enestabiliomis\u201c, k\u0105 neretai juntame pa\u010dios ir vis dar galime i\u0161girsti i\u0161 aplinkini\u0173 kaip kritik\u0105, bet ir suteikia i\u0161skirtini\u0173 privalum\u0173 \u2013 nuo a\u0161tresn\u0117s atminties iki gilesn\u0117s empatijos bei didesnio lankstumo tada, kai mums to reikia labiausiai. Suprasdamos \u0161iuos procesus, mes galime dar geriau i\u0161naudoti savo potencial\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 R. Grik\u0161ien\u0117.<\/p>\n<\/blockquote>\n<\/span>Diskusija paneigianti stereotipus <\/span><\/h2>\nPo prane\u0161im\u0173 serijos, konferencijos lankytojai kvie\u010diami \u012f atvir\u0105 diskusij\u0105, kurioje savo mintimis ir \u012f\u017evalgomis pasidalins solid\u016bs Lietuvos mokslo pasaulio atstovai: dr. Simona Liukaityt\u0117-Suszczynska, prof. dr. Ieva Plikusien\u0117, dr. Ma\u017eena Mackoit-Sinkevi\u010dien\u0117, dr. Ramun\u0117 Grik\u0161ien\u0117, prof. Karolis A\u017eukaitis ir Justas Nugaras. Pokalb\u012f moderuos \u2013 Goda Raibyt\u0117-Aleksa.<\/p>\nDiskusijos dalyviai mielai pla\u010diau papasakos apie savo tyrim\u0173 ir darbo objektus, pasidalins \u012f\u017evalgomis apie moter\u0173 bei vyr\u0173 karjeros i\u0161\u0161\u016bkius, kartu ie\u0161kos b\u016bdu kaip galima nugal\u0117ti \u0161iandien vis dar gajus ly\u010di\u0173 stereotipus.<\/p>\n
Mokslininki\u0173 patirtys rodo, kad visuomen\u0117je paplitusios kli\u0161\u0117s da\u017enai riboja j\u0173 matomum\u0105 ir pripa\u017einim\u0105. <\/p>\n
Mergait\u0117ms matant ly\u010di\u0173 \u0161ali\u0161kum\u0105, ret\u0117ja j\u0173 profesijos pasirinkimas STEM kryptyse, o tai ilgainiui lemia ma\u017eesn\u0119 specialist\u0173 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n
\n\u201eVisuomen\u0117 praranda skirtingas perspektyvas, kurios yra b\u016btinos sprend\u017eiant sud\u0117tingas problemas, o verslas netenka talent\u0173 ir inovacij\u0173 k\u016br\u0117j\u0173. Taip pat visuomen\u0117je \u012fsitvirtina klaidingas \u012fsp\u016bdis, kad mokslas skirtas ne visiems<\/em>o tai silpnina pasitik\u0117jim\u0105 mokslu ir ma\u017eina juo gr\u012fst\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 \u012fvairiose srityse\u201c, \u2013 sako\u00a0 Fizini\u0173 ir technologijos moksl\u0173 centro ir Vilniaus universiteto mokslinink\u0117 bei d\u0117stytoja prof. dr. Ieva Plikusien\u0117.<\/p>\n<\/blockquote>\n\u0160iai nuomonei pritaria ir kita diskusijos vie\u0161nia \u2013 fizikos moksl\u0173 daktar\u0117, \u201eLight Conversion\u201c optini\u0173 ir lazerini\u0173 sistem\u0173 in\u017einier\u0117 dr. Simona Liukaityt\u0117-Suszczynska:<\/p>\n
\n\u201eMoter\u0173 keli\u0105 moksle formuoja ne vienas sprendimas, o daugyb\u0117 kli\u016b\u010di\u0173 \u2013 nuo ankstyv\u0173 stereotip\u0173 iki i\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriais susiduria dirban\u010dios mamos. Man svarbu, kad galiausiai vienintel\u0117 riba moterims moksle b\u016bt\u0173 j\u0173 pa\u010di\u0173 pasirinkimas\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\nApie apsisprendimo svarb\u0105, renkantis profesij\u0105 bei su \u0161ia sritimi susijusias klaidingas visuomen\u0117s nuostatas, kalb\u0117s ir diskusijoje dalyvausiantys vyrai. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 akademini\u0173 reikal\u0173 direktorius Justas Nugaras teigia:<\/p>\n
\n\u201eMedicinos srityje istori\u0161kai ilg\u0105 laik\u0105 dominavo vyrai, bet \u0161iandien tendencija kiek kitokia. \u012e \u0161ias studijas \u012fstoja daugiau mergin\u0173, nei vaikin\u0173, kurios mielai renkasi ne tik gydytojos, bet ir mokslinink\u0117s keli\u0105\u201d.<\/p>\n<\/blockquote>\n
Su stereotipiniu po\u017ei\u016briu, renkantis profesij\u0105 susiduria ne tik moterys, bet ir vyrai. Apie tai daugiau papasakos gydytojas, vaik\u0173 nefrologas, klinicistas-mokslininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslo ir inovacij\u0173 prodekanas Karolis A\u017eukaitis.<\/p>\n
Mokslininkas teigia, kad jau nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 augo stereotipus lau\u017ean\u010dioje aplinkoje, kuri v\u0117liau formavo jo tolimesnius pasirinkimus:<\/p>\n
\n\u201eSusid\u016briau su \u012fvairiomis reakcijomis pasirinkdamas studijuoti vis dar santykinai nepopuliari\u0105 bei neretai tai nei\u0161eina <\/em>laikom\u0105 specialyb\u0119. Egzistuoja stereotipas, tarsi moterims labiau tinka dirbti su vaikais, nes jiems reikia \u0161velnumo ir kantryb\u0117s, kurie, suprask, vyrams ma\u017eiau b\u016bdingi\u201c.<\/p>\n<\/blockquote>\nGydytojas neslepia nusivylimo, kuris aplank\u0117 prad\u0117jus mokslin\u0119 karjer\u0105. Anot jo, ly\u010di\u0173 stereotipas gajus net ten, kur maksimalus objektyvumas ir ne\u0161ali\u0161kumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi vienais i\u0161 pamatini\u0173 princip\u0173:<\/p>\n
\n\u201eDeja, \u0161i teorija akivaizd\u017eiai neapsaugo nuo stereotip\u0173 nulemto \u0161ali\u0161kumo, vertinant mokslinink\u0173 pasiekimus, galimybes ar karjeros perspektyvas. Manau, kad greta kompleksini\u0173 priemoni\u0173, nukreipt\u0173 \u012f stereotip\u0173 poveikio ma\u017einim\u0105, kli\u0161iniams \u012fsitikinimams prie\u0161taraujan\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 vie\u0161umas ir matomumas \u2013\u00a0 vieni i\u0161 esmini\u0173 keli\u0173, siekiant maksimalios kuriamos vert\u0117s moksle. \u017dmogaus pasiekimus gali lemti geb\u0117jimai ir \u017einios, o ne lytis ar kitos charakteristikos\u201c, \u2013 sak\u0117 K. A\u017eukaitis.<\/p>\n<\/blockquote>\n
\u201eMokslo sala\u201c ragina atsikratyti stereotip\u0173 ir ateiti \u012f \u201eMoterys ir mokslas\u201c rengin\u012f visus \u2013 bet kurio am\u017eiaus moteris ir mergaites, vyrus ir berniukus. <\/p>\n
Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, temos gali pasirodyti sud\u0117tingos ar ni\u0161in\u0117s, konferencijos komanda \u012fsitikinusi, kad am\u017eiaus ar lyties cenzo, mokslo ir atradim\u0173 pasaulyje n\u0117ra.<\/p>\n
Konferencija \u201eMoterys ir mokslas\u201c \u2013 atvira ir nemokama visiems. Norint dalyvauti renginyje, neb\u016btina \u012fsigyti centro program\u0173 biliet\u0173, bet reikalinga i\u0161ankstin\u0117 registracija. Daugiau informacijos \u2013 bit.ly\/moterysirmokslas<\/em>.<\/p>\n\u2022 Mokslo salos informacija<\/pre>\n\n
<\/div>\n<\/div><\/div>\n
Nuoroda \u012f informacijos \u0161altin\u012f <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Vasario 11 d. Mokslo ir inovacij\u0173 sklaidos centras Kaune mini Tarptautin\u0119 moter\u0173 ir mergai\u010di\u0173 moksle dien\u0105. \u0160ia proga organizuojama nemokama…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6365,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[51],"tags":[83,122,1972,9006,321,5264,9005,9007],"class_list":["post-6364","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-svietimas-ir-mokslas","tag-apie","tag-daugiau","tag-kviecia","tag-mergaites","tag-mokslo","tag-moteris","tag-sala","tag-suzinoti"],"aioseo_notices":[],"aioseo_head":"\n\t\t\n\t